Archive for the ‘žmonės’ Category

Man visada kyla klausimas: kodėl aš nieko iki šiol apie jį nežinojau. Dabar, atsivertęs naują žunalo numerį, turiu kažkokią keistą nuojautą, kad skipinu dar daugiau to, kas įdomu.

Apie Kalėdas iš Amazon turi ateit Working: People Talk About What They Do All Day and How They Feel About What They Do; bus pirma knyga iš ten ir apskritai internetu (Lietuvoj dar galima knygą ir pasiskolint).

Visi garsai iš http://www.studsterkel.org/

Lauryno randų istorija

Randų istorijos bus kita mano radijo dokumentikos laida. Kad būtų efektas pasakojant apie įdomius randus arba randus su įdomiom istorijom išsiaiškinom jau pavasarį, Berlyne, kartu su kitais iš EBU.

Esmė tokia: iš pradžių žmogus lyg sėdėdamas prieš veidrodį papasakoja, kaip atrodo jo randas; į ką panašus, kokios formos ir dydžio, kurioj kūno daly jis yra. Toliau – lyg žaizdos atvėrimas – detalus pasakojimas kaip tas randas atsirado. Ir dramaturgija, ir visa kita…

Vieną herojų jau turiu: Laurynas Baikštis gyvena Antavilių pensionato 96 kambary ir pasakoja, kaip atsirado randai ant kairės kojos:

Nebūtinai randas turi būt koks nors didelis ar žiaurus. Svarbu, kad būtų istorija kartu su juo. Tad gal pažįstat žmonių, kurie turi tokių randų su istorijom… ir norėtų apie tai papasakot?

Pokyčiai Čikagos gatvėse

Pastarasias dvi dienas tik Obama. Dabar, nors jau 22:40, sėdžiu dar darbe, ruošiu Naujienų žemėlapį rytojui. Apie nerealias Obamos kalbas. Audra Č sako, kad jei Obama atvažiuos į Lietuvą tai tegu pasako bent vieną iš savo jau pasakytų kalbų. Nes kalbos jo tikrai… apie jo kalbas rytoj NŽ su Ilinojaus universiteto prof. Giedrium Subačium. Bet iš pradžių apie emocijas:

p.s. ačiū Gedui už teisingas gaires. Statau alaus.

Gerai, mielieji, šitas pareina nuo mano kolegės Justės M.:

Ruošdama medžiagą kariuomenės dienai ji Kaune randa Petrą Narinkevičių, 95 metų buvusį Smetonos laikų karininką. Ką jis ten pasakoja – viskas įdomu, bet čia trumpai apie vieną Smetoniškos kariuomenės epizodą – DVIRATININKŲ KUOPĄ. Tai, pasak Narinkevičiaus, buvęs antras pagal greitumą kariuomenės dalinys, suprask, sėdai ant dviračio, jei priešas užpuolė, ir jau vietoj. Olia:

Dar jis sakė, kad prie Smetonos mergos net nežiūrėdavo į tuos, kurie armijoj nebuvę. Va.

Radijo dokumentikos projektas kodiniu pavadinimu PARDUOTUVĖ jau baigtas. Jis visų lengviausiai pasiekiamas adresu garsai.wordpress.com/parduotuve. Veikia kaip atskiras puslapis, tad bet kada ten pateksit iš dešiniojo skydelio, kur puslapiai.

Visi garsai ten, būčiau dėkingas jei užeitumėt; ir už komentarą būčiau dėkingas.

Puslapis dar BETA versijos, nėra angliško vertimo (jau greit bus). Kiek vėliau planuoju sudėt dar kas netilpo (bonus features). Natūralu, kad liko neblogų detalių iš maždaug 8 val. įrašų, kaip antai seniokas, kuris kumelike atvaro į parduotuvę, “kada trūkst“:

Premjera buvo 10 26 per LR1, bus 11 01 kartojimas per Klasiką.

Prie šitos dokumentikos dirbau (pribėgomis) pastarąjį pusmetį, paskui beveik visą rugsėjį/spalį intensyviai. Lapkričio 30tai reikia padaryt kitą pasakojimą… Gal kas turi idėjų?

Sekmadienis, 19:30, sėdžiu darbe, dar rašau kažkokį tekstą, verčiu… taip septinta diena iš eilės. Visiškai susivariau akis ir nugarą. Kolega, ką tik paklausė, ar aš tik nesiruošiu fyčerių čempionatui. O, yes! Šeštą ryto lėktuvas, tada 4 dienos montažo Briusely. Čia jau galutinė EBU sesija, nors iki tol dar turiu kai ką ir nuveikt:

Kažkaip pagalvojau, kad norėtųsi padaryt neblogai. Būtų visiem aišku, ką tiek laiko veikiau visur važinėdamas ir šiaip gal gaučiau daugiau kreditų.

Šią savaitę radijuje pravedžiau dvi ekskursijas, padieniui. Viena buvo Gabrieliui, kuris atvažiavo pas mano sesę iš Republica Dominicana. Atsitik tu man taip, kad jo šeima toj šaly turi firmą, kuri visoj Lotynų Amerikoj pardvinėja pro garso-vaizdo techniką, taipgi ir Sennheiser mikrofonus. Prieš vieną jų vyrukas ir buvo pastatytas:

O čia Paulas, mano draugas iš Kalifornijos. Prieš tą patį mikrofoną, bet jau kitą dieną… (arba sveiko žmogaus sveikas požiūris į techniką)

Paulas kasmet vasarą čia dėsto kažką iš Šekspyro (dažniausiai Hamletą arba Makbetą ) originalo kalba. Bet smagiausia, kad būdamas Vilniuj (o būna tik naktį, kartais dvi) apsistoja B&B tiesiai priešais Šekspyro viešbutį.

Ok, dar šiek tiek newsroomo dokumentikos. Čia Odeta V, žiniukė (aka žinių redaktorė ir diktorė), prieš kažkurias 15 val. žinias. Balsas kalba už save, che che… :

Pastarąją savaitę (tiksliau tris dienas) įrašinėjau savo kaimo parduotuvėj. Žmones, pirkinius, atvažiuojančias mašinas, pardavėjas, valytojas, visus. Rudenį turėtų gautis koks nors pasakojimas. Už kelių savaičių vežu dalį įrašų į antrą EBU Master School sesiją.

Einamiausias kaime alus 8,2 gradusų, ir vynelis, maždaug 17-likos. Geriama prie parduotuvės, jei alus, nukratoma kas liko buteliuose ir čia pat priduodama tara.

Šiandien man abitūros egzai atrodo taip toli, gal net kažkiek romantiški. Visi juos kažkaip išlaiko ir viskas baigiasi gerai. Galų gale.

Šiandien – mokytojų streikų, neadekvačių reformų, ministrų atsistatydinimo, egzaminų pirkimo ir apskritai sumautos švietimo sistemos kontekste mudu su kolege Juste M. darom štai ką: aprūpinom dvi abiturientes garso įrašymo įranga ir jos 6 savaites įrašinėja save, savo aplinką ir viską aplink egzaminus. Galiausiai iš to turėtų gautis ~ 20 min. radijo pasakojimas.

Šita scena, pvz, nereali:

Įrašinėjimai baigiasi rytoj. Nes rytoj pirmas visuotinis egzaminas.

Taline buvau prieš kelias savaites. Šiandien įpusėjau lipdyt paskutinį savo pasakojimą iš ten. Nežinau, kaip atrodo jum, bet aš daug apie šalį sužinau iš taksistų. Taksistas taksistui nelygu, bet jei užtaikai – viskas apie tą šalį aišku pasidaro.

Vladimiras:

O gal čia tik Estijoj tokie taksistai?




  • Archyvai

  • viktoras taškas jakovlevas eta gmail taškas com
  • Creative Commons

    Turinys yra Creative Commons, jeigu nenurodyta kitaip